Pranešimai:

• "Balso Biometrija - asmens identifikavimo pagal balsą metodų palyginimas", Bernardas Šalna, Lietuvos Teismo Ekspertizės Centras;
• "Balso analizės informacinė sistema, skirta žmogaus psicho-emocines būklės įvertinimui streso metu", Andrej Vlasenko, Internetinių ir intelektualiųjų technologijų institutas, VGTU;
• "Biometrinė pelytė", Mark Seniut, Internetinių ir intelektualiųjų technologijų institutas, VGTU.
• "Multimodalumas, biometrija ir balso paslaugos: kodėl taip ilgai?", Algimantas Rudžionis, Kauno technologijos universitetas

Apie pranešimus:

• "Balso Biometrija - asmens identifikavimo pagal balsą metodų palyginimas"
  Šiuo metu biometrinėms technologijoms skiriamas labai didelis dėmesys ir materialiniai bei intelektualiniai resursai, sukurti testavimo centrai , daugelyje šalių naudojami arba diegiami biometriniai pasai ir t.t. Jei kitoms biometrikos rūšims reikalinga specialūs prietaisai bei sukurti atitinkamą infrastruktūrą (pvz., piršto antspaudai), tai balso biometrikai to nereikia. Todėl asmens identifikavimo pagal balsą algoritmų kūrimui skiriamas visame pasaulyje didelis dėmesys sutinkamai su prognozėmis ir laukiama konkrečių balso biometrikos sprendimų kriminalistikoje (automatinis asmens atpažinimas pagal balsą), mobilioje bankininkystėje bei internetinėje prekyboje. Pranešime bus nagrinėjama šiuo metu naudojamų asmens identifikavimo pagal balsą požymių sistemų efektyvumas, asmens identifikavimo technologijų taikymo problemos kriminalistikoje bei įvairių biometrikos metodų palyginimas.
• "Balso analizės informacinė sistema, skirta žmogaus psicho-emocines būklės įvertinimui streso metu"
  Pranešime pristatoma balso analizės sistema, skirta žmogaus psicho-emocines būklės vertinimui, kuri buvo praktiškai pritaikyta VGTU magistrantūros nuotolinėse studijose.
• "Biometrinė pelytė"
  Pranešime analizuojamas biometrinio peliuko naudojimas gerinant darbo efektyvumą ir mažinant riziką darbe. Biometrinis peliukas ir jam pritaikyta ekspertinė sistema sukurta VGTU darbuotojų.
• "Multimodalumas, biometrija ir balso paslaugos: kodėl taip ilgai?"
  Aptariama informacinių balso paslaugų automatizavimo raida link savitarnos, multimodalumo ir biometrijos tendencijos. Analizuojamos žymiausių pasaulio verslo, mokslo bei analitikų pozicijos. Pabrėžiami ekonominis, socialinis, psichologinis bei tautinis plėtros motyvai. Kai kurie stereotipai Lietuvoje ir galimų tolesnių žingsnių metmenys.

Apie pranešėjus:

• Dr. Bernardas Šalna 1977 metais baigė Kauno politechnikos institutą Radiotechnikos fakultetą ir įgijo radijo inžinieriaus kvalifikaciją. 1977 metais pradėjo dirbti Vilniaus Universitete. 1990 metais apgynė technikos mokslo kandidato (dabar daktaro) disertaciją "Kalbos signalų apdorojimo metodų , pagrįstų tiesine prognoze sukūrimas ir tyrimas" (disertacija parašyta rusų kalba). Nuo 1991 metų iki dabar yra Lietuvos teismo ekspertizės instituto Fonoskopinių ekspertizių skyriaus vedėjas bei Mykolo Riomerio Universiteto Kriminalistikos katedros docentas.
  Pagrindinės mokslinių interesų sritys: kriminalististinis kalbos, balso bei garso signalų ir jų įrašymo priemonių tyrimas, kalbos signalų analizė, asmens atpažinimo pagal balsą metodai, biometrinika.
  Bernardas Šalna minėtose tyrimų srityse dirba nuo pat savo mokslinio darbo pradžios, turi apie 40 mokslinių publikacijų, yra pristatęs savo darbus tarptautinėse konferencijose ir yra ELSNET (European Speech and Language Network), IEEE (The Institute of Electrical and Electronics Engineers, Inc.), ENFSI (European Network of Forensic Science Institutes) ( Forensic Speech and Audio analysis ) darbo grupės narys. Pastaruoju metu Bernardas Šalna vadovauja Fonoskopinių ekspertizių skyriaus ekspertiniam bei moksliniam darbui, ruošia ekspertus savarankiškam darbui. Jam vadovaujant Lietuvos teismo ekspertizės institute, dabartiniame Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo sukurtos devynios automatizuotos darbo vietos fonoskopinių ekspertizių atlikimui. Bernardo Šalnos pagrindinis mokslinio darbo rezultatas - jam vadovaujant sukurtas programinis paketas SIVE, skirtas kriminalistiniam asmens identifikavimui pagal balsą, ir atitinkama metodika. Šį paketą savo darbe naudoja Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos bei Graikijos šalies ekspertai . Tai pat šių šalių kvietimu jis vyko mokyti šių šalių ekspertų. 2004 metais Ukrainos Kijevo teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto kvietimu ir rekomendavus ENFSI dalyvavo tarptautinės ekspertinės komisijos darbe atliekant fonoskopinę ekspertizę žurnalisto E. Gongadzės nužudymo byloje.
• Andrej Vlasenko, Lietuva. Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Internetinių ir intelektuliųjų technologijų instituto vadybininkas. Interesų sritys: biometrinės technologijos, informacijos ir tinklų saugumas, elektroninis verslas.
• Mark Seniut, Lietuva. Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Internetinių ir intelektuliųjų technologijų instituto tyrėjas. Interesų sritys: elektroninis verslas, taprtautinė prekyba, sprendimų paramos ir ekspertinės sistemos.
• Dr. Algimantas Rudžionis yra Kauno technologijos universiteto mokslo darbuotojas. Kelių dešimtmečių bėgyje vykdė fundamentinius tyrimus ir vadovavo eilei projektų.