Istorijos ir veidai

Albertas Šermokas

Įmonės vadovas iš akademinio pasaulio

Doc. dr. Alberto Šermoko vadovaujamai bendrovei „Asseco Lietuva“ turime būti dėkingi už sumažintą popierių šūsnį ir trumpesnes eiles. Jos informacinių technologijų sprendimai gerokai palengvino mums gyvenimą.

Šis straipsnis buvo publikuotas žurnale "Veidas", straipsnio autorė - Vaiva Sapetkaitė.

A.Šermokas save vadina universiteto žmogumi, perėjusiu į verslą. Jis stengiasi išsaugoti savo, kaip specialisto, įgūdžius, tad būdamas bendrovių „Asseco Lietuva“ ir „Sintagma“ generaliniu direktoriumi dar dėsto Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF).

Albertas Šermokas

„Tai yra žmogus, dėl kurio neturiu problemų. Jis pareigingas, visada laiku ir sąžiningai atlieka darbus. Jei kyla problemų, išsprendžia jas savarankiškai, – A.Šermoką apibūdina VU MIF Programų sistemų katedros vedėjas prof. dr. Romas Baronas. – Tai mielas žmogus, su kuriuo lengva bendrauti. Jis jau daugelį metų dėsto geografines informacines sistemas ir studentai noriai renkasi šį dalyką.“

Vadovas su akademiniu šleifu

„Žiūrint į kilmę, man arčiau yra specialisto darbas, bet pagal socialinį aktyvumą – jei emigruoji į vadybinę veiklą, iš jos nebeišeini. Tik mūsų sritis gera – čia abu dalykai dera“, – sako A.Šermokas ir prideda, kad į informacinių technologijų įmonių vadovus žiūrima kaip į specialistus, turinčius padėti susivokti, patarti dėl technologijų, tad derinti abi veiklas nesunku.

Beje, A.Šermokas – ne vienintelis dirbantis ir įmonėje, ir universitete, tad įmonė glaudžiai susijusi su universitetu. Tą patvirtina ir R.Baronas, pabrėždamas, kad puiku, jog įmonė tolerantiška universitete dirbantiems darbuotojams (vien jovadovaujamoje katedroje yra bent penki nuolat dirbantys dėstytojai). „Supranta, kad mūsų bendras reikalas yra parengti pamainą, jaunus žmones. Taip elgtųsi toil gražu ne kiekvienas vadovas“, – mano profesorius.

Net įmonės kilmė glaudžiai susijusi su universitetu (pagrindiniai vadovai buvo iš VU MIF), tad akademinis šleifas palieka savo pėdsaką. Tai turi pliusų, nors yra ir minusas – akademiniame pasaulyje nėra verslui būdingos agresijos.

„Galvoji, kad viskas remiasi diskusija, argumentavimu, įrodymu, o versle veikia kitokie dėsniai – proaktyvumo, konkurencijos, agresijos. Mes atsinešame stipresnius bendradarbiavimo, sprendimų paieškos per diskusijas principus“, – lygina A.Šermokas.

Taigi šį vadovą galima pavadinti deleguojančiu, demokratišku ir, kaip ir pridera matematikui, apskaičiuojančiu visus „už“ ir „prieš“. „Aš tikiu tuo, ką darau. Tai vienas pagrindinių mano principų. Tikiu tuo, ką darau, be to, moku argumentuoti“, – apibendrina A.Šermokas.

Pasak jo, geriau nesivadovauti principu „aš taip noriu, todėl taip darysi“, o ieškotigeriausio sprendimo. Kai taikoma tokia metodika, daugmaž visi supranta, kad priimtas sprendimas tinkamiausias.

Vietiniai vadovai – vietinėms rinkoms

Asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis primena, kad ši įmonė buvo viena iš penkiolikos narių, įsteigusių asociaciją. Pasak jo, tai parodo tam tikras jos vertybes, verslo tradiciją. „Be to, tiek metų rinkoje išlikti tarp lyderiaujančių kompanijų – sudėtinga. Įmonė nuėjo ilgą kelią ir tikrai patenka į svarbiausių Lietuvos informacinių technologijų įmonių sąrašą“, – įsitikinęs E.Žvirblis.

Įmonės klientų sąrašas įspūdingas – nuo ministerijų ar valstybės institucijų iki finansinio sektoriaus ar „Akropolio“. Jos istorija siekia 1991 m., kada įkurta įmonė „Sigma Americom“. 1998 m., susijungus „Sigma Americom“ ir „Sigmanta“, gimė „Sintagma“. Vėliau viena didžiausių Lenkijos programinės įrangos gamintojų „Asseco Poland“ ją įsigijo. Šiuo metu veikia ir „Sintagma“, ir „Asseco Lietuva“, tačiau į „Sintagmą“ žiūrima tarsi į antrinę įmonę.

A.Šermokas matė didžiąją dalį šių permainų. 1994 m. jis atėjo dirbti analitiku, tada tapo projektų vadovu, vadovavo įvairiems padaliniams, kol galų gale 2008 m. tapo generaliniu direktoriumi.

„Asseco“ grupėje laikomasi pozicijos, kad vietinėse rinkose turi dirbti vietinės įmonės, geriausiai suprantančios padėtį. Nestebina, kad didžioji dalis „Asseco“ grupės įmonių orientuotos į vidaus rinką: „Asseco Lietuva“ taip pat ten nukreipia per 90 proc. savo veiklos.

Įmonės veikla yra tarsi iš dviejų dalių:individualių projektų ir produktų, sprendimų, skirtų tam tikrai sričiai. „Jei rengiame Kaliningrado tranzito sistemą, žinome, kad tai yra vienetinė sistema ir jokio produkto, platinamo rinkoje, nebus, bet, pavyzdžiui, kuriant draudimo sistemą tą patį galima pasiūlyti ne vienai draudimo įmonei“, – aiškina A.Šermokas.

Unikalus įdirbis su atminties institucijomis

Mažinti biurokratiją ir bėgiojimą po įvairias institucijas, trumpinti eiles valstybės ar savivaldybės įstaigose yra ne tik įmonės uždavinys, bet ir apskritai ES diktuojama strateginė kryptis. Prie to pastaraisiais metais judama itin  sparčiai.

Gyvenime su „Asseco Lietuva“ projektais susiduriame dažnai, nors to ir nežinome. Vien ko verta jos sukurta „Libis“ (Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema), leidžianti su viena bibliotekos skaitytojo kortele naudotis daugybės šalies bibliotekų paslaugomis, o bibliotekoms padedanti paprasčiau suvaldyti vidaus procesus.

Kaip pabrėžiaA.Šermokas, jo vadovaujamos įmonės padėtis Lietuvoje yra unikali, nes darbas su bibliotekomis prasidėjo labia seniai – beveik prieš du dešimtmečius, o netrukus atsigręžta ir į archyvus beimuziejus.

Visos atminties institucijos dirba su turiniu ir pačios užsiima informacijos apie saugomą turinį valdymu. Istoriškai jos yra sukūrusios daugybę metodų, principų, kaip tai daroma. Be to, turinys įvairialypis ir reikia sukurti tokias informacines sistemas, kurios leistų surasti informaciją įvairiausiais pjūviais.

Nors kultūra neatrodo labai pelninga sritis, A.Šermokas pripažįsta, kad universiteto žmogui viskas, kas netoli akademinio pasaulio, yra arti širdies. Kai pastebėjo, kad rinkoje atsirado poreikis kurti informacines sistemas ir diegti jas bibliotekose, pasinaudota proga.

„Prieš dvidešimt metų sistemos buvo reikalingos daugiausia metaduomenims tvarkyti. Buvo kaupiama tarsi turinio aprašomoji informacija (galvota, kaip keisti tradicinius katalogus, kad būtų galima žinoti, kas saugoma fonduose, užtikrinti gerą bibliotekos ir skaitytojų sąveiką). Prieš dešimtmetį greta fondų rūsiuose atsirado ir skaitmeniniai fondai, kuriems galioja panašios taisyklės. Daugiausia užsiimame prieigos suteikimu ir tobulinimu, mažai pačiu skaitmeninimu“, – tendencijas apibendrina A.Šermokas.

Darbas nėra lengvas. Taip, gali sukurti tvarkingai veikiančią sistemą, tačiau kad ji taptų gyvybinga ir „natūrali“, reikia nemažai laiko ir ne kartą grįžti prie to. Vienas „Asseco Lietuva“ įgyvendinamų tęstinių projektų yra virtuali elektroninio paveldo informacinė sistema „Epaveldas.lt“. Nors tai dar nėra itin populiaru, kai kurios dalys sulaukia išskirtinio dėmesio. Tiek Lietuvos gyventojus, tiek užsienio lietuvius labai domina suskaitmenintos bažnytinės metrikos, registracijos knygos. Sulaukiama nemažai užklausų, kada bus suskaitmenintos vieno ar kito krašto bažnytinės metrikos.

Žinoma, netrūksta ir sunkumų. Vienas jų – kūrinių autorių teisės. Tiesa, imant laikotarpį iki 1940m., jos daugiausia jau yra pasibaigusios. „Valstybė lengva ranka – ne blogąja prasme – skatina tai skaitmeninti ir pateikti plačiai prieigai“, – teigia A.Šermokas, pridurdamas, kad su naujesniais darbais – kur kas sudėtingiau.

Be „Epaveldo.lt“ sistemos, daug dirbta ir prie internetinio „E-kino“ archyvo, visuomenei leidžiančio pasiekti senus dokumentinius filmus ar laidas. Žinia, ne visada viskas ėjosi kaip per sviestą. Kultūros institucijos turi vieną ydą: kai projektų nėra, bet nori išlaikyti žmonių kompetenciją, turi investuoti pats ir tikėtis, kad ateity viskas pagerės.

„Per dvidešimties metų darbo istoriją buvo ne vienas laikotarpis, kai dirbdami su kultūros įstaigomis nusprendėme nepalikti jų likimo valiai ir išlaikyti tiek mūsų žinias, tiek galimybę jiems dirbti su sukurtomis sistemomis. Tai leido įgyti konkurencinį pranašumą, bet pareikalavo daug pastangų. Man sunkiausia buvo 1999-ųjų Rusijos krizė. Tada bibliotekoms buvo ypač sunku. Buvome sudarę sutartį, vykdėme ją, valstybė nebeturėjo pinigų, sutartis buvo sustabdyta, tačiau nusprendėme dirbti. Po metų pusantrų viskas atsigavo, tačiau per tą laiką žmonėms reikėjo mokėti atlyginimus, komunikuoti su bibliotekomis, stengtis, kad nei jos, nei tu visko nemestum“, – sunkius laikus prisimena vadovas.

Žinoma, kultūra – tik viena iš sričių. „Turėjome gana sėkmingų projektų, susijusių su vizų sistema, – tiek Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu. Kalbu apie Lietuvos ambasadas ir jų Šengeno vizų išdavimą. Stipriai prie to prisidėjome. Iš senesnių projektų labai gero rezultato pasiekėme (nors projektas buvo labai sudėtingas) su Kaliningrado tranzito sistema, iš baigiamų projektų (tiesa, pagrindinė dalis eksploatuojama nuo sausio 1 d.) paminėčiau Teisės aktų registrą. Dirbame ir prie projekto „Infostatyba“ – dėl statybosleidimų ir susijusių dalykų“, – keletą svarbesnių projektų išvardija A.Šermokas.

ALBERTO ŠERMOKO DOSJĖ:
Amžius:53 m.
Išsilavinimas:matematikos daktaras
Alma mater:Vilniaus universitetas, Maskvos M.Lomonosovo universitetas
Vadovavimo stilius:demokratiškas
Šeiminė padėtis:vedęs, du vaikai
Pomėgiai:fotografija, sportas (krepšinis, slidinėjimas, dviračiai)
Skaitoma knyga:Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum III“

APIE ĮMONĘ:
Įkurta: 1991 m.
Pardavimo pajamos: 2013 m. – 21,1 mln., 2012 m. – 11,3 mln. Lt
Bendrasis pelnas: 2013 m. – 4,2 mln., 2012 m. – 2,9 mln. Lt
Grynasis pelnas: 2013 m. – 1 mln., 2012 m. – 0,2 mln. Lt
Darbuotojų: apie 170 („Asseco Lietuva“ ir „Sintagma“)
Vidutinis atlyginimas: 2013 m. – 4482, 2012 m. – 4933 Lt
Inovacijoms skiriama: įprastai iki 10 proc. (jei nėra ypatingų projektų)
Vizija: būti Lietuvos IT rinkos lydere paslaugų srityje, dirbti ne tik Lietuvoje
„Asseco“ grupė dirba virš 40 šalių
Šaltiniai: „Asseco Lietuva“, Registrų centras

Patalpino: Adomas Rutkauskas