Istorijos ir veidai

Kazimieras Tonkūnas

„Esu paklaikęs dėl IT ir nieko negaliu pakeisti“

Ką šiandien veikia žmogus, kuris būdamas aštuoniolikos Aukščiausiajai Tarybai sukūrė personalo valdymo sistemą, o dar anksčiau jau įgyvendindavo privačius užsakymus informacinių technologijų (IT) srityje?

Šis straipsnis buvo publikuotas žurnale "Veidas", straipsnio autorė - Gabija Sabaliauskaitė.

Kazimieras Tonkūnas šiandien vadovauja kritinių informacinių sistemų kūrimo, vystymo, atsparumo ir kibernetinės gynybos paslaugas vyriausybėms ir organizacijoms teikiančiai įmonių grupei „Baip“.

„Dėl IT aš paklaikęs nuo pat septintos klasės. Ši sritis yra įdomi ir atveria vis daugiau galimybių. IT yra mano širdyje, aš dėl jų, kaip sakiau, paklaikęs ir nieko negaliu pakeisti“, – kalbėdamasis su „Veidu“ savo aistros veiklai, kuria užsiima ir darbe, ir laisvalaikiu, neslepia „Baip“ įmonių grupės generalinis direktorius K. Tonkūnas.

Kazimieras Tonkūnas

Tokį kelią – nuo informatikos pomėgio iki vadovaujamų pozicijų IT sektoriuje nužengė Metų vadovo rinkimų debiutantas.

Tiesa, šiame kelyje netrūko ir tarpinių stotelių. Maždaug prieš dvidešimtmetį K.Tonkūnas buvo įsteigęs automobilių informacijos biurą, kuris šiandien, ko gero, būtų populiaresnis už didžiausius internetinius automobilių katalogus. Juk jau tada, per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės penkmetį, automobilių pardavėjai iš Mažeikių šiai paslaugai leisdavo uždirbti po kelis šimtus dolerių.

Vėliau K.Tonkūnas buvo ir plieninių durų bendrovės akcininkas, ir gamyklos savininkas, bet, kaip pats sako, pavargo nuo metalų ir išbandęs skirtingas sritis grįžo ten, kur daugiau „galimybių ir širdies“ – į IT sektorių. Vadovavo IT paslaugų bendrovei „Alna Intelligence“, investicijų į IT rinką bendrovei „Positor“, o pernai pradėjo eiti visos „Baip“ įmonių grupės generalinio direktoriaus pareigas.

„Lietuvoje gana mažai tokių vadovų kaip K. Tonkūnas. Jis vertina mokslo, inovacijų reikšmę verslui ir įmonei, todėl daro vis ką, kad geros idėjos būtų įgyvendintos: išgirdęs apie teorines galimybes, rūpinasi, kaip jas pritaikyti. Trumpai tariant, šis žmogus atsidavęs tyrimams ir plėtrai“, – taip K.Tonkūno portretą pradeda piešti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Algimantas Juozapavičius.

Numatė krizę ir neišsigando

O štai pats K.Tonkūnas, akivaizdu, jei galėtų, pasakotų tik apie įmonių veiklą ir profesinius reikalus, nes prisiimti nuo pelnų sau, kaip vadovui, jis nelinkęs. Užuot pasakojęs apie vadybinius gebėjimus ir asmeninius laimėjimus, vis linksniuoja žodžius „komanda“ ir „kolektyvas“. Pavyzdžiui, visos komandos, bet ne vieno vadovo nuopelnas buvęs tas, kad po „Lehman Brothers“ griūties prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, kuris skaudžiai palietė ir daugelį IT bendrovių, „Baip“ neatleido darbuotojų ir nesumažino jiems atlyginimų.

Tačiau kitų nuomone, būtent K.Tonkūnas įrodė mokantis susidoroti su krizių pasekmėmis, kad jos

nepablogintų nei įmonės, nei darbuotojų finansinės padėties. Informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vykdantysis direktorius Edmundas Žvirblis įsitikinęs, kad šis vadovas skiriasi nuo kitų, nes sugeba užtikrinti kasmetinę įmonės plėtrą ir pelną nepaisant ekonominių sąlygų.

„Jis numatė ekonomikos krizę ir subūrė kolegas, kad visi sukurtų būtent krizės sąlygomis klientams reikalingų paslaugų. Jos leido „Baip“ išlaikyti augimą, klientus, nemažinti darbuotojų ir netrumpinti darbo laiko net tada, kai visa IT (ir ne tik) rinka stagnavo ir traukėsi“, – komentuoja E. Žvirblis.

E.Žvirblis nurodo ir kitą K.Tonkūno nuopelną: būtent jis prognozavo, kad kibernetinės grėsmės taps sparčiai didėjančia problema. Reikia pabrėžti, kad numatė tuo metu, kai apie tai Lietuvoje dar niekas nekalbėjo ir nejautė būtinybės investuoti į kibernetinę saugą.

Po karo padėjo gruzinams

Ir pats K.Tonkūnas santūriai pritaria, kad jis įmonei „atnešė“ kibernetinio saugumo sritį. Būtent šia tema jis galėtų kalbėti nesustodamas. Iš įmonės darbų matyti, kad nors ir Lietuvoje, ir visoje Europoje tai pa lyginti nauja sritis, „Baip“ grupė ir K.Tonkūnas – kibernetinio saugumo ekspertai.

„Baip“ prisidėjo prie nacionalinės Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros programos, rengė rekomendacijas Vyriausybei, padėjo įvardyti kritinius subjektus, o dar 2008 m. K. Tonkūnas vyko į Gruziją šalinti karo su Rusija kibernetinio saugumo pasekmių duomenų perdavimo apsaugos srityje. Šiandien „Baip“ dalyvauja Lietuvos, Tanzanijos (Rytų Afrika) nacionalinio kibernetinio saugumo strategijos kūrime.

„Simboliška, bet kai 2008 m. susirinkome kalbėti apie kibernetinį saugumą, tą pačią dieną keliuose šimtuose Lietuvos organizacijų interneto svetainių pasirodė kūjai ir pjautuvai“, – prisimena K. Tonkūnas.

Jis pasakoja, kad 2008–2009 m. Europoje vyravo du požiūriai į kibernetinę saugą. Viena vertus, kad kritinė infrastruktūra – ryšiai ir informacinės sistemos – turi būti atspari ir netrukdomai veikti nepriklausydama nuo sąlygų. Kita vertus, formavosi kibernetinės gynybos sritis – sprendimai, kaip aktyviomis ir šalutinėmis priemonėmis apsiginti nuo užpuolikų ir išvengti elektroninių nusikaltimų. Tačiau kartu su naujomis technologijoms tobulėja ir elektroniniai nusikaltimai. Jie plinta vis plačiau ir taikosi į vis siauresnes sritis, todėl įsilaužėlius darosi sunkiau atpažinti, o nusikaltimus – įrodyti.

Didėjant elektroninių nusikaltimų mastui ir kibernetinio saugumo poreikiui „Baip“ nusprendė, kad šia sritimi turi rūpintis atskira įmonė. Šiemet kibernetinės gynybos paslaugos atskirtos į savarankišką specializuotą įmonę NRD CS. Ši įmonė tapo Vašingtone esančios Kibernetinio saugumo tarybos, kurią įkūrė buvęs Centrinės žvalgybos valdybos IT saugumo vadovas, nare.

„Plinta pramoninis šnipinėjimas, kuriuo užsiima ne tik „Gazpromas“. Yra šnipinėjimo politiniais motyvais, mišrių priemonių perimti informaciją, sukompromituoti, apsimesti kitais darbuotojais. Visko daug ir platu, – vardija K.Tonkūnas ir skaičiuoja, kad klientai kasdien atsiunčia po 5–10 pranešimų apie galimus nusikaltimus. – Atsirado ir prekyba informacija. Anksčiau atakų vykdytojai ir užsakovai buvo tie patys, o dabar veikiama profesionaliau, pavogta informacija kaupiama duomenų sandėliuose.“

 

Vis dėlto pajamos iš aktualios srities – kibernetinio saugumo paslaugų sudaro maždaug 10 proc. visų metinių „Baip“ įmonių grupės pajamų. Jos yra priedas prie kitų teikiamų paslaugų.

Nuo Belizo iki Vietnamo

„Baip“ darbų žemėlapis apima per 50 valstybių, ji turi įmones Norvegijoje ir Tanzanijoje, o projektus įgyvendina nuo Pietų Amerikos iki Afrikos ir Indokinijos.

Pavyzdžiui, „Baip“ grupės šių metų darbų sąraše – Mauricijaus registrų centro elektroninio registro sistemos diegimo projektas (vertė – 9,3 mln. Lt), Burundžio centrinio banko duomenų centro modernizavimas, finansuojamas Pasaulio banko (vertė – 6,8 mln. Lt).

Siekdama įgyti konkurencinį pranašumą „Baip“ grupė tapo ir Informacinių sistemų audito bei valdymo asociacijos (ISACA) Tanzanijoje nare. Po to, kai iš Tanzanijos bankomatų po vienos Rytų Euro pos šalies išpuolio dingo dalis pinigų, „Baip“ grupės atstovai 2012 m. patarė, kad dėl kibernetinio saugumo užtikrinimo svarbu didinti ir verslo, ir visuomenės supratimą. Taigi kartu su ISACA skyriumi „Baip“ grupė kuria patariamąją Tanzanijos nacionalinės saugos programą, kurią planuoja įgyvendinti viešajame ir privačiame sektoriuje. Šią programą iš dalies finansuoja Norvegijos vyriausybė.

„ISACA asociacijai priklauso mūsų autoriai, taigi lietuviškos pavardės ir lietuviško kapitalo įmonė žinoma už Lietuvos sienų“, – pabrėžia K. Tonkūnas.

Kai dėl nesklandumų su Rusija Lietuvos verslininkams rekomenduojama dirbti kitomis kryptimis, „Baip“ vadovo norisi paklausti, kaip egzotiškose rinkose rasti klientų ir perprasti jų specifiką. K.Tonkūnas gūžčioja pečiais ir tikina, kad neįveikiamų aukštų barjerų ten nėra. Žinoma, komandą reikia formuoti taip, kad joje būtų šalies kalbą mokančių specialistų, kurie mokėtų perskaityti dokumentus, išsiaiškintų mokesčių administravimo sistemą. „Pavyzdžiui, mes esame PVM mokėtojai Mauricijuje“, – komentuoja K. Tonkūnas.

Ypatingų patarimų jis neturi ir dėl klientų paieškos: kaip Lietuvoje, taip ir Afrikoje – reikia investuoti pinigus bei laiką ir tikėtis geriausio.

„Kūrėme socialines platformas, organizavome renginius. Aš įstojau į Tanzanijos ISACA skyrių, kuris, beje, pradėjo veikti labai sėkmingai, kai pradėjo bendrauti su mumis. Žinoma, tokiose rinkose įdomu, bet klientų reikia ieškoti lygai taip pat, kaip ieškome Lietuvoje: einame, pateikiame siūlymų, kartais pralaimime, kartais ne. Jei nedirbsi – nieko ir neišeis. Reikia važiuoti į vietą, leisti pinigus ar net liūdėti, kad klientai nestovi eilėje, o tada pagaliau gali ir laimėti“, – tikina „Baip“ įmonių grupės vadovas.

Darbuotojai nori naujų įspūdžių

Kalbėdamas apie įmonės darbus K.Tonkūnas vis mini žodį „komanda“. Tą komandą „Baip“ grupėje sudaro 159 žmonės. Pašnekovas atverčia įmonės veiklos apžvalgą ir rodo diagramą: kylanti kreivė iliustruoja darbuotojų skaičiaus didėjimą kasmet – 2009 m. čia dirbo 66 darbuotojai, o praėjusių metų pabaigoje jų padaugėjo kone pustrečio karto.

Tačiau kaip motyvuoti kolektyvą ir vis atrasti naujų jo narių? Žinoma, egzotišką veiklos žemėlapį vis plečianti įmonių grupė gali pasiūlyti privilegiją, kurios konkurentai neturi: darbuotojas nusibodusią kėdę Vilniaus biure gali iškeisti į darbą Tanzanijoje.

„Kolektyvą sudaro informatikai, nemažai „tikslukų“. Tokiems žmonėms labai svarbu profesinė sritis, kurioje jie dirba, kad būtų įdomu. Tai lemia tobulėjimą, nes šie žmonės nėra jautrūs pinigams, bet trokšta naujų žinių. Komandos nariams reikšmingas darnus darbas kolektyve ir jų asmeninė sėkmė. Juk prastai dirbantys specialistai nelabai kam įdomūs“, – neabejoja K. Tonkūnas.

Nors viešojoje erdvėje nuolat apgailestaujama dėl IT specialistų trūkumo, „Baip“ grupės vadovas patikina su jų stoka nesusiduriantis. Žinoma, specialistų eilės prie durų nesidriekia, todėl reikia planuoti, kiek ir kokių naujų specialistų reikės, iš anksto juos kviesti ir, žinoma, turėti jiems ką pasiūlyti.

Įmonių grupė bendradarbiauja ir su savo specialistų rengėjais – universitetais, bet ne tik tam, kad prisikviestų praktikantų ar naujų darbuotojų. Mokslas ir inovacijos – neatsiejama „Baip“ veiklos dalis, todėl įmonė skatina mokslinius tyrimus nuo Lietuvos iki Rytų Afrikos. „Baip“ grupėje dirba dešimt mokslininkų, kurie dalyvauja rengiant tarptautines kibernetinio saugumo metodikas.

Pavyzdžiui, „Baip“ prisidėjo prie Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimo centro įkūrimo Lietuvoje, Vilniaus universitete, kad mokslininkai turėtų sąlygas dirbti Lietuvoje, o ne vyktų svetur. Kitas projektas – kriminalistinių IT tyrimų mokymų centras Kauno technologijos universitete. K. Tonkūnas prognozuoja, kad tai bus naujas lūžis verslo ir universitetų bendradarbiavimo etape. Juk „Baip“ tokį centrą galėjo įkurti pati, bet pasiūlė galimybę šio projekto imtis universitetui ir uždirbti.

Įmonių grupė, skatindama mokslinius tyrimus ir inovacijas, neapsiriboja vien Lietuva.

Įmonių grupė su Ugandos technikos universitetu atlieka mokslinius tyrimus kibernetinio saugumo srityje. Kartu su šios mokyklos atstovais jie parengė ir Pasaulio banko tarptautinio tyrimo „Doing Business“ rodiklių apžvalgą bei rekomendacijas dėl jų patobulinimo.

„Ugandos universitetui padėsime pritaikyti verslo modelį, nes kai kuriose srityse kalbamės su pirmais pasaulio žmonėmis“, – apie vadovaujamos įmonių grupės pripažinimą prasitaria vadovas.

BAIP ĮMONIŲ GRUPĖ:
Grupės įmonės: „Baip“, „Acena“, NRD CS, NRD, „Informatikos pasaulis“, „Norway Registers Development AS“, „Norway Registers Development East Africa Ltd“
Įkūrimo metai: 2007 m.
Pardavimo pajamos (be PVM): 2013 m. 50,7 mln. Lt, 2012 m. 40,5 mln. Lt.
EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją): 2013 m. 4,5 mln. Lt, 2012 m. 3,1 mln. Lt.
Darbuotojų: 2013 m. pabaigoje – 159.
Turi įmonių užsienio šalyse: Norvegijoje, Tanzanijoje.
Apdovanojimai: 2009 m. „Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos“ (dabar BAIP) buvo nominuota pažangiausia paslaugų sektoriaus įmone kasmetiniuose „Žinių ekonomikos forumo“ apdovanojimuose.
Socialinė atsakomybė: „Baip“ remia INFOBALT vardinės stipendijos jauniesiems mokslininkams iniciatyvą.

Patalpino: Adomas Rutkauskas