Istorijos ir veidai

Arūnas Gedvila

„Nors norėjau būtų inžinieriumi, gyvenimas privertė būti vadovu“

Įmonių grupės „Elsis“ generalinis direktorius Arūnas Gedvila ne iš tų vadovų, kurie mėgtų viešumą ir dėmesį. Jis netgi juokauja, kad mieliau būtų inžinieriumi, o ne vadovu, bet štai gyvenimas privertė.

Šis straipsnis buvo publikuotas žurnale "Veidas", straipsnio autorė - Vaiva Sapetkaitė.

„Noriu turėti ne pavaldinių, kurie vykdo nurodymus, o vadovų, kurie priima sprendimus ir dirba savarankiškai. Mano siekis – tapti nereikalingam. Tai reikštų, kad pasiekiau aukščiausią lygį, išugdžiau tikrą komandą, gebančią dirbti savarankiškai“, – sako A.Gedvila, pridėdamas, kad nenori būti vadovu, priverčiančiu kitus paklusti jo valiai, o būti stiprios komandos dalimi. Jį erzina vienintelis dalykas – nenoras laiku priimti būtino sprendimo.

Nuosekli plėtra ir nišų paieška

Informacinių ir ryšių technologijų įmonių grupės „Elsis“ istorija prasidėjo Lietuvai sudėtingu laikotarpiu, vos atkūrus nepriklausomybę, 1991-aisiais. Tuomet A.Gedvila su bendražygiais pasirinko sudėtingą kelią ir ryžosi pradėti telekomunikacijų verslą. „Esu inžinierius. Paprasčiausiai darėme tai, ką mokame“, – paaiškina jis.

Arūnas Gedvila. Asmeninio archyvo nuotr.

Vėliau, technologijoms tobulėjant, „Elsis“daugiausia ėmė orientuotis į programinės įrangos kūrimą, nors iš pradžių ji sudarė tik kelis procentus visos veiklos.

Rizika ir sudėtinga situacija negąsdino –kaip tik buvo noro kažką daryti. Juk pagaliau atsirado tokių galimybių, apie kurias Sovietų Sąjungoje, kurioje verslininkas buvo prilyginamas nusikaltėliui, net negalėjai pagalvoti. Kadangi tuo metu Lietuvai visko trūko, o verslas, ypač sudėtingesnis, reikalaujantis didesnės kvalifikacijos, nebuvo išplėtotas, erdvės veikti buvo apstu.

Vienu svarbiausių verslo principų A.Gedvila laiko sąžiningumą – bendraujant ne tik su savais darbuotojais, bet ir su konkurentais.

Pasak verslininko, šio principo neprireikė pažeisti net ir vadinamojo laukinio kapitalizmo laikais, kada, paskelbus nepriklausomybę, iš sovietinės planinės ekonomikos buvo pereita į rinkos, ir daug verslininkų kelią į sėkmę skynėsi bet kokiomis priemonėmis. Kadangi jų verslas buvo sudėtingas, intelektualus ir daug kam apskritai sunkiai suprantamas, tuo metu jie tarsi stovėjo nuošalyje ir visos blogybės vyko tarsi šalia, o jiems patiems su tamsiąja šio laikotarpio puse susidurti beveik neteko.

Kai „Elsio“ veikla buvo įsukta, A.Gedvila nusprendė pasinaudoti proga įgyti tarptautinės patirties. Įmonė buvo žymios prancūzų telekomunikacijų bendrovės „Alcatel“ partnerė, ir netrukus A.Gedvila buvo pakviestas tapti jų atstovybės Lietuvoje vadovu. Pasitaręs su partneriais, sutiko, nes buvo įdomu įgyti tarptautinės darbo patirties.

Po septynerių metų, praleistų „Alcatel“, 2002m.A.Gedvila nusprendė grįžti į „Elsį“ ir vėl aktyviai įsijungti į įmonės veiklą. Per šį laiką „Elsis“ smarkiai išsiplėtė: buvo įkurtos trys antrinės įmonės, išplėstos veiklos sritys, įžengta į naujas rinkas. Nesustojama ir dabar: plėtra vyksta, investuojama į keletą naujų nišų ir įgyvendinami ambicingi projektai.

„Buvo laikas, kai mes ieškodavome partnerių užsienyje, o dabar dažnai būna taip, kad atvažiuoja net garsios kompanijos, norinčios įgyvendinti projektą Lietuvoje, ir kviečia dirbti kartu. Ateina laikas, kai kompanijos dėl savo principų ir pasiekimų tampa matomos ir vertinamos ne tik Lietuvoje. Už jas kalba įvykdyti projektai“, – nueitą kelią apibendrina generalinis direktorius.

Domina nearti dirvonai

„Elsis“ iš kitų bendrovių išsiskiria savo vykdomų projektų išskirtinumu (juk nuo pat pradžių imtasi tuo laiku sudėtingų dalykų). Darbų spektras margas – nuo karinių technologijų ar energinio efektyvumo iki aplinkos stebėsenos (pavyzdžiui, meteorologijos, geologijos) ar „protingo“ būsto. Be to, vis ieškoma naujų idėjų, naujų sričių, kuriose būtų galima išbandyti savo jėgas ir įgyti patirties. Vis dėlto, kaip pabrėžia „Elsio“ generalinis direktorius, daugiausiai dėmesio yra ir bus skiriama programinio produkto kūrimui ir sritims, susijusioms su energetika bei šalies gynybinės galios stiprinimu.

Kodėl jie renkasi tokias nišines sritis ir ar jose sunku įsitvirtinti? Pasirodo, paprastai užtenka kokio eretiko, sakančio, kad kažkokioje srityje mato perspektyvų ir įmonei reikėtų pabandyti, tada susirandama partnerių ir su jais bandoma vykdyti atitinkamus projektus. Taip atsiranda patirties, kurią toliau panaudoji, kol tampi specialistu. Taigi, pasak vadovo, „Elsis“ mielai atsigręžia į tokias nišas, kur dar nearti dirvonai ir didesni iššūkiai, tačiau mažesnė konkurencija.

„Mūsų reklamos beveik visai nėra. Produktai nemasiniai, o specializuoti ir dažniausiai žinomi tik tarp specialistų. Apie mus sužinoma iš įgyvendintų projektų, per rekomendacijas“, – atkreipia dėmesį A.Gedvila.

Orientacija į Vokietiją ir Skandinaviją

Šiuo metu „Elsis“ eksportuoja į Europą – Vokietiją, Italiją, Skandinavijos šalis, Rusiją, Ukrainą. Nors dirbama su Rusija ir Ukraina (pastarojoje dar iki neramumų pradžios sugebėta sėkmingai baigti pirmą projektą, o dabar tikimasi antro), A.Gedvila sako, kad jų verslo tai niekaip nepaveikė. Tiesa, jis pripažįsta, kad jei veiklos tęsti nebūtų įmanoma, ji būtų nutraukta. Žinoma, įdirbio būtų gaila, bet nuostoliai nebūtų lemtingi: „Elsis“ veikla pakankamai diversifikuota ir orientuota į Vakarus. Tenai keliauja apie 90 proc. jų programinės įrangos. Vokietija ir Skandinavijos šalys – pagrindinis „Elsis“ grupės taikinys.

Beje, kaip tik su Vokietija dirbama prie vieno svarbiausių „Elsio“ projektų karinių technologijų srityje per visą jo gyvavimo istoriją. 2012 m. startavo NATO antžeminio stebėjimo projektas (angl. „NATO Alliance Ground Surveillance“), kurio pirmąją fazę tikimasi užbaigti jau 2017m. (po to bus sistemos priežiūra, tolesnis tobulinimas). „Elsio“ užduotis – kurti tam tikrų sudėtingos sistemos komponentų programinę įrangą. Jei tiksliau, skraidantys lėktuvai įvairiais jutikliais surenka elektroninę informaciją, kuri perduodama į antžemines sistemos stotis ir ten paverčiama sistemos operatoriams suprantama kalba. Panašių nors ir paprastesnių, projektų „Elsis“ jau buvo ėmęsis, tad dėl to vokiečiai ir pasirinko lietuvius.

Kadangi su šiuo projektu susijusios visos NATO šalys, ir joms reikėjo priimti bendrą politinį sprendimą, skirti finansavimą, iki sumanyto projekto pradžios prireikė laukti apie dvidešimt metų. „Mes apie jį išgirdome maždaug prieš dešimt metų ir visą laiką domėjomės jo eiga. Jis buvo nutrauktas, vėliau vėl atgimė, bet procese kantriai dalyvavome iki galo“, – ramiai dėsto A.Gedvila.

Šį projektą vykdo septynios šalys. Pagrindinė yra Jungtinės Amerikos Valstijos, svarbiausi jų subrangovai – vokiečiai ir italai, lietuviai dirba su vokiečiais. Beje, Vokietija pranešė norinti išbandyti naują verslo modelį, ir, nors jai dirbo daugiau bendrovių, pasirinkta dirbti tik su „Elsiu“, o tai – didžiulis įvertinimas.

Įmonių grupės vadovas įsitikinęs, kad prie to stipriai prisidėjo ir įmonės vertybės. Pasak jo, yra įmonių, kurios ieškodamos sprendimo, dirbdamos su partneriais į pirmą vietą kelia tik savo naudos principą, o „Elsis“ vadovaujasi abipusės naudos principu.Gal pradžioje kažkas prarandama, bet po kurio laiko tai duoda dividendų, kitas irgi pradeda panašiai elgtis.

Tai ne vienintelis projektas, susijęs su karyba. Tarkime, „Elsis“ dirbo prie karinės infrastruktūros projekto (įrenginėjo karinę stovyklą) Afganistano Goro provincijoje, kur tarnavo lietuviai, taip pat kūrė taktinio valdymo sistemą, padedančią kompiuterizuoti tam tikrų dalinių valdymą. Kitaip tariant, iš karių, padalinių operatyviai ateina informacija, kuri užregistruojama sistemoje ir atitinkamais kanalais pateikiama atsakingiems asmenims.

Būta ir kitų projektų, pirmųjų imtasi dar apie 1996-uosius.

Įdomios „Elsio“ kuriamos vadinamojo protingo namo technologijos. Tai įvairūs jutikliai, padedantys sukurti patogią ir prie žmonių poreikių prisitaikančią sistemą. Pavyzdžiui, automatinis apšvietimo ir kambario temperatūros reguliavimas pagal iš anksto pateiktą algoritmą ar adaptyvią programą, atpažįstančią, ar esate namuose ir kurioje patalpoje.

Ėmus kurti protingo namo technologijas netrukus susikoncentruota į būstų energinio efektyvumo siekį. Tarkime, kuriamos išmaniosios sistemos, labiau išnaudojančios saulė energiją, lauko orą ir kt.

Nors kol kas tokių sistemų poreikis nėra didelis, bet rinka plėsis ir būstų „protingėjimo“ revoliucija tikrai įvyks. Taigi tuo reikia domėtis jau šiandien, o ne vėliau pavėlavus bandyti įšokti į traukinį. Vadinasi, šis darbas yra tarsi parengiamieji darbai prieš svarbesnius projektus ateityje. Be to, tai duoda gerų šalutinių efektų. Sakykime, vykstančiuose renovacijos projektuose galima panaudoti dalį jau anksčiau sukurtų sprendimų.

A. GEDVILO DOSJĖ
Amžius:
55 m.
Išsilavinimas:aukštasis – telekomunikacijų inžinerija.
Alma mater:Kauno technologijos universitetas.
Ankstesnė darbo patirtis:„Telekomas“, „Alcatel“ Lietuvos padalinio vadovas.
Vadovavimo stilius:komandinis, labiau demokratiškas.
Verslo filosofija:būti sąžiningam, bet veržliam versle.
Autoritetas:Steve’as Jobsas.
Pamėgsta knyga:Barbaros Demik „Neturime ko pavydėti. Šiaurės Korėjos kasdienybė“.
Pomėgiai:istorija, pašto ženklų, istorinių dalykų kolekcionavimas.
Šeiminė padėtis:vedęs, turi dukrą.

APIE ĮMONIŲ GRUPĘ „ELSIS“
Pardavimo pajamos:
2013 m. – 29,8 mln., 2012 m. – 17,9 mln. Lt
Grynasis pelnas:2013 m. – 1,2 mln., 2012 m. – 1,5 mln. Lt
Darbuotojų skaičius:115
Vidutinis atlyginimas: 2013 m. – 4,3 tūkst., 2012 m. – 3,6 tūkst. Lt
Investicijos į inovacijas:2013 m. – 2 proc. nuo apyvartos
Eksportuojama produkcijos:2013 – 26 proc., 2012 m. – 36 proc.

Patalpino: Adomas Rutkauskas